Kova Ir Drasa

TIKRIEJI TURTAI, Liepos 7

“Viešpaties palaiminimas praturtina, ir triūsas negali jo padidinti.” Pat 10,22. KID 190.1

Daugelis pavydėjo Saliamonui didelės šlovės ir populiarumo, manydami, kad iš visų žmonių jis turėtų būti laimingiausias. Bet, nežiūrint į visą dirbtinio spindesio šlovę, žmogus, kuriam pavydima, buvo labiausiai apgailėtinas. Jo veido išraiška buvo aptemdyta nusivylimo. Jam žvelgiant į savo iššvaistytą gyvenimą, ieškant pasitenkinimo kiekviename savanaudiškame pataikavime troškimui, visa jį supusi prabanga kėlė tik pilnas liūdesio ir kančios mintis. (2BC 1030) KID 190.2

Klestėjimo sūkuryje tyko pavojus. Visais amžiais turtai ir garbė kėlė pavojų nuolankumui ir dvasingumui. Sunkumai kyla nešant ne tuščią taurę, bet balansuojant su sklidinai pripildyta taure rankose. Sunkumai ir nelaimės gali sukelti širdgėlą, tačiau gerame gyvenime, prabangoje slypi didžiausias pavojus dvasingumui. Jei žmogus nuolankiai nepaklus Dievo valiai ir nebus pašventintas tiesa, geras gyvenimas būtinai sukels natūralų polinkį pasididžiuoti, išsikelti. KID 190.3

Nuolankumo slėnyje, kur žmonės pasitiki Dievo vedimu, vadovavimu žengiant kiekvieną žingsnį, yra saugu. Tačiau mirtiname pavojuje yra stovintys lyg ant aukštai iškilusio bokšto viršūnės ir dėl savo užimamų pareigų privalantys turėti daug išminties. Jei tokie žmonės nepasitikės Dievu, jie tikrų tikriausiai puls. KID 190.4

Ten, kur pataikaujama išdidumui ir ambicijoms, gyvenimas tampa blankus, nes išdidumas, nejaučiant jokio poreikio, užrakina širdį, nepriimdamas begalinių Dangaus palaimų. Tas, kuriam savęs patenkinimas yra gyvenimo tikslas, išsižada Dievo malonės, per kurią laimimi tikrieji turtai ir patiriamas saldžiausias džiaugsmas. Bet tas, kuris atiduoda viską Kristui ir viską daro dėl Jo, sulauks šio pažado išsipildymo: “Viešpaties palaiminimas praturtina, o triūsas negali jo padidinti” (Pat 10, 22). (PK 59, 60) KID 190.5

Visos Saliamono nuodėmės ir piktadarystės veda link jo didžiulės klaidos, nustojus pasitikėti Dievu, nebelaukiant iš Jo išminties ir nebevaikščiojant nusižeminime prieš Jį. (2BC 1031) KID 190.6