Kova Ir Drasa

KOKS ANTKAPIO UŽRAŠAS!, Liepos 5

“Išeikite iš jų ir atsiskirkite, — sako Viešpats, ir nelieskite netyrų daiktų. Tuomet Aš jus priimsiu.” 2Kor 6,17. KID 188.1

Kiek daug yra tokių, kurie savo ribotų galimybių gyvenimą pradėjo būdami daug žadantys, kaip Saliamonas savo aukštoje padėtyje, per vieną klaidingą ir lemtingą žingsnį savo santuokiniuose ryšiuose prarado savo sielas ir pastūmėjo kitus kartu su savimi į pražūti. Taip kaip Saliamono žmonos savo širdimis nusisuko nuo Dievo į stabmeldyste, taip daro lengvabūdiški sutuoktiniai, neturintys tvirtų principų, nukreipdami širdis tų, kurie kartą buvo kilnūs ir ištikimi, į tuštybes, žlugdančius malonumus ir niekingas ydas. (2BC 1031) KID 188.2

Saliamonas pervertino save galvodamas, kad jo išmintis ir pavyzdžio galia paskatins jo žmonas nusigręžti nuo stabmeldystės ir garbinti Dievą, o taip pat aplinkines tautas pritrauks arčiau Izraelio. Tuščios viltys! Tai buvo lemtinga Saliamono klaida galvojant, kad jis yra pakankamai stiprus atsispirti pagoniškai įtakai. Taip pat esminė klaida buvo ir tai, kad jis tikėjosi, jog, nepaisant jo Dievo Įstatymo laužymo, kiti pradės gerbti ir vykdyti šiuos šventus reikalavimus. (PK 54) KID 188.3

Tegul šis liūdnas prisiminimas apie Saliamono paklydimą apsaugo kiekvieną sielą nuo šios bedugnės... Didžiausias karalius, kada nors laikęs skeptrą savo rankoje, apie kurį buvo kalbama kaip apie Dievo numylėtinį, dėl netinkama kryptimi nukreiptų jausmų susitepė ir buvo skaudžiai apleistas savo Dievo. Galingiausias valdovas nesugebėjo suvaldyti savo aistrų. Saliamonas galėjo būti išgelbėtas “kaip per ugnį”, tačiau jo atgaila negalėjo sunaikinti tų aukštumų alkų ir nugriauti akmenų, tapusių jo nusikaltimų įrodymais. Jis pažemino Dievą, mieliau paklusdamas geismams, nei tapdamas Dieviškos prigimties dalininku. Kokį palikimą savo gyvenimu Saliamonas paliko tiems, kurie jo pavyzdį naudos pateisindami savo puolusius veiksmus? Mes perduodame arba gėrį, arba blogį. Ar mūsų gyvenimo pavyzdys bus palaima ar prakeikimu? Ką sakys žmonės, žiūrėdami į mūsų kapą: “Jis pražudė mane” ar “Jis mane išgelbėjo”? (2BC 1031) KID 188.4