Kova Ir Drasa

DAUGIAU NEI PINIGAI, Birželio 28

“Žmonės džiaugėsi geros valios atnašomis, nes atnašavo iš visos širdies. Ir karalius Dovydas tuo labai džiaugėsi.” 1 Met 29,9. KID 181.1

Nuo pat Dovydo valdymo pradžios vienas iš labiausiai puose-lėjamų planų buvo Viešpaties šventyklos statyba. Nors jam ir nebuvo leista įgyvendinti savo planų, tai nesumenkino jo uolumo. Jis pasirūpino daugybe pačių brangiausių medžiagų: aukso, sidabro, onikso akmenėlių, įvairiaspalvių akmenų, marmuro ir vertingiausio medžio. Dabar visi šie brangieji turtai, kuriuos jis surinko, turi būti perduoti kitiems, nes kitos rankos turės pastatyti namus, Dievo artumo simbolį. KID 181.2

Matydamas, kad tuoj reikės mirti, karalius sušaukė visus Izraelio kunigaikščius su visais karalystės atstovais, kad įteiktų jiems šį palikimą. Jis troško perduoti jiems savo priešmirtinius nurodymus ir užsitikrintį jų pagalbą, įgyvendinant šį milžinišką darbą... KID 181.3

“Kas”, — jis klausė susirinkusios minios, atnešusios savo laisvanoriškas dovanas, — “norėtų šiandien pasišvęsti Viešpačiui?” Minia su džiaugsmu davė pažadus... KID 181.4

Su giliausiu susidomėjimu karalius rinko medžiagas šventyklos statybai ir jos išpuošimui. Jis sukūrė šlovingus himnus, kurie ateityje skambės jos menėse. Jo širdis džiaugėsi Dieve, matant kaip Izraelio kunigaikščiai ir vyresnieji kilniai atsiliepia į jo kvietimą ir paaukoja save šiam kilniam darbui... KID 181.5

Visą, ką žmogus gauna iš Dievo malonės, vis tiek priklauso Dievui. Visa, ką vertingo ir gražaus duoda žemė, yra įduodama į žmonių rankas, kad išbandytų juos, patikrintų jų meilę Jam ir jų dėkingumą už Jo malonę. Viskas, ar tai būtų intelektas, ar turtai, turėtų būti laisva valia padėta prie Kristaus kojų, o davėjas kartu su Dovydu tegul sako: “Iš Tavęs visa tai gavome ir iš Tavo rankos mes tai davėme.” (Ten pat 750-753) KID 181.6