Kova Ir Drasa

VIENA NUODĖMĖ VEDA PRIE KITOS, Birželio 21

“Praėjus gedulo laikui, Dovydas pasiuntė parvesti jos i savo rūmus. Ji tapo jo žmona ir pagimdė jam sūnų. Bet darbas, kurį Dovydas padarė, buvo nedoras Dievo akyse.” 2 Sam 11,27. KID 174.1

Jausdamasis ramus ir saugus ir paleidęs Dievo ranką, Dovydas atsidavė šėtonui ir sutepė savo sielą kaltės dėme. Tas, kurį Dangus pasirinko būti tautos vadovu ir įgyvendinti Dievo Įstatymą, pats pamynė jo reikalavimus. Jis turėjo tapti siaubu piktadariams, tačiau savo poelgiu jis tik sustiprino jų rankas. KID 174.2

Ankstesniuose gyvenimo sunkumuose Dovydas sąmoningai patikėdavo viską Dievui. Viešpaties ranka jį saugiai vedė aplenkdama jo kojoms paruoštus spąstus. Tačiau dabar, kamuojamas kaltės ir neatgailavęs, jis neieškojo dangiškos pagalbos, bet pats stengėsi išsivaduoti iš pavojų, į kuriuos įtraukė nuodėmė. Batšeba, kurios pražūtingas grožis tapo spąstais karaliui, buvo hetito, buvusio vieno iš jo drąsiausių ir ištikimiausių vyrų, žmona. Niekas negalėjo nuspėti pasekmių, jei šis nusikaltimas būtų iškilęs viešumon... KID 174.3

Visos pastangos, kurias naudojo Dovydas paslėpti savo kaltę, pasirodė bergždžios... Savo nusivylime prie savo paleistuvystės jis dar pridėjo ir žmogžudystę. Tas, kuris suplanavo Sauliaus sunaikinimą, taip pat stengėsi sužlugdyti ir Dovydą. Nors gundymai ir buvo skirtingi, jų tikslas buvo tas pats — sulaužyti Dievo Įstatymą... KID 174.4

Ūrija buvo paskirtas tapti laiško, įsakančio apie jo mirtį, nešėju. Laiške, perduotame Joabui, karalius įsakė: “Pastatykite Ūriją mūšio priekyje, kur aršiausiai kovojama, ir pasitraukite nuo jo, kad būtų parblokštas ir mirtų” (2 Sam 11, 15). Joabas, kartą jau susitepęs betikslės žmogžudystės kalte, nieko nelaukdamas pakluso karaliaus nurodymams ir, Ūrija žuvo nuo Amono vaikų kardo... KID 174.5

Tas, kurio jautri sąžinė ir stiprus garbės jausmas neleido jam netgi tada, kai grėsė pavojus gyvybei, pakelti rankos prieš Viešpaties pateptąjį, taip žemai puolė, kad galėjo pagauti ir nužudyti vieną iš drąsiausių ir ištikimiausių savo karių, tikėdamasis netrukdomai mėgautis nuodėmės atpildu. Deja, kaip nublaunko puikiausias auksas! Kaip pasikeitė pats gryniausias auksas! (Ten pat 718-720) KID 174.6