Kova Ir Drasa

UŽTIKRINTA PABAIGA, Birželio 7

“Bet Dovydas atsakė filistinui: “Tu ateini prieš mane su kalaviju, ietimi ir durklu, o aš — vardu Galybių Viešpaties, Izraelio gretų Dievo, Kuriam tu metei iššūkį.” 1 Sam 17,45. KID 160.1

Galijotas šaukė ant Dovydo ir keikė jį visais jam žinomais dievais. Jis jautėsi, kad tai yra jo garbės įžeidimas kovoti su paprastu paaugliu, kuris atėjo pas jį beveik neapsiginklavęs... Dovydas nesusierzino dėl to, kad buvo taip žeminamas, jis taip pat neišsigando, girdėdamas jo baisius grasinimus. Jis atsiliepė: “Tu ateini prieš mane su kalaviju, ietimi ir durklu, o ašvardu Galybių Viešpaties, Izraelio gretų Dievo, Kuriam tu metei iššūkį.” (1 Sam 17, 45). (3T 219) KID 160.2

Jo kalba, ištarta aukštu ir maloniu balsu, suskambo ore ir buvo aiškiai girdima kovai susirinkusiems kareiviams. Galijoto pyktis pasiekė aukščiausią ribą. Įniršęs jis nusimetė šalmą, saugojusį jo galvą ir metėsi į priekį, norėdamas išlieti savo pyktį priešininkui. Jesės sūnus buvo pasiruošęs sutikti savo priešininką. “Filistinui vėl pajudėjus Dovydo link, Dovydas skubiai pabėgėjo gretų link filistino pasitikti. Įkišęs ranką į maišelį, Dovydas pasiėmė vieną akmenį, sviedė jį svaidykle ir pataikė filistinui į kaktą. Akmuo įsmigo jam į kaktą, ir jis pargriuvo veidu žemėn” (1 Sam 17, 48.49). KID 160.3

Nustebimas užvaldė abi kariuomenes, jie buvo užtikrinti, kad Dovydas bus nužudytas, bet kada akmuo praskriejo oru ir pataikė tiesiai į taikinį, jie pamatė galingą karį svyruojantį ir ištiesiant rankas, lyg netikėtai jis būtų apakęs. Milžinas susvyravo ir kaip nukirstas ąžuolas, krito ant žemės. Dovydas nelaukė nei akimirkos. Jis užšoko ant tysančio filistino kūno ir abiejomis rankomis sugriebė sunkų Galijoto kardą. Dar prieš akimirką milžinas gyrėsi, kad su juo jis nukirs jaunuolio galvą, o kūną atiduos dangaus paukščiams. Dabar šis kardas buvo pakeltas į orą ir netrukus pagyrūno galva nuriedėjo atsiskyrusi nuo kūno ir triumfo šūksniai pasigirdo Izraelio stovykloje. (PP 648) KID 160.4