Kova Ir Drasa

BEVEIK NEBĖRA SVEIKO PROTO, Birželio 2

“Negrįšiu su tavimi, nes tu atmetei Viešpaties žodį, o Viešpats atmetė tave nuo karaliavimo Izraelyje.” 1 Sam 15,26. KID 155.1

Matydamas, kad Samuelis nebeateina jo pamokyti, Saulius suprato, kad Viešpats ji atmetė už jo pasirinktą netinkamą kelią ir, atrodo, jo charakteris nuo to laiko pasižymėjo vien kraštutinumais. Jo tarnai... kartais bijodavo net prisiartinti prie jo, nes jis atrodydavo lyg pamišęs, agresyvus ir įsiutęs. Dažnai jis atrodė kamuojamas sąžinės graužaties. Nuotaika buvo melancholiška ir dažnai kildavo baimės jausmas, nors nebuvo jokio pavojaus... Jis buvo pilnas nerimo ir, apnikus niūriai nuotaikai, nenorėdavo, kad kas nors trukdytų ir kartais nieko arti neprisileisdavo. Netgi kunigaikščių ir žmonių akivaizdoje jis išsiblaškiusiai kartodavo pranašo žodžius, pasakytus prieš jį. KID 155.2

Tie, kurie matė tokį keistą Sauliaus elgesį, siūlė jam pasiklausyti muzikos, kuri, kaip buvo manoma, turėjo raminantį poveikį ir galėtų jam padėti. Taip per Dievo apvaizdą jis pastebėjo Dovydą, talentingą muzikantą... KID 155.3

Dovydo malonus grojimas kanklėmis nuramino jo neramią dvasią. Besiklausant tokios muzikos, jos įtaka išsklaidydavo tamsą, kuri gaubė jį ir jo neramus protas praskaidrėdavo ir pralinksmėdavo. (4SGa 78, 79) Saulius neteko savo jėgos, nes nesugebėjo padaryti paklusnumo Dievo įstatymams savo gyvenimo taisykle. Yra baisus dalykas prieštarauti Dievo išdėstytai valiai. Visa garbė, kurią žmogus gali gauti karalystės soste, būtų tik menka kompensacija už per nepaklusnumą prarastą Dievo palankumą. Nepaklusnumas Dievo įsakymams galiausiai atneša pažeminimą ir nelaimę. Kiekvienam žmogui Dievas pavedė darbą atlikti taip, kaip Jis paskyrė Saulių valdyti Izraelį ir svarbi bei praktiška pamoka: atlikti mums pavestą darbą taip, kad užrašai apie mūsų gyvenimą galėtų teikti džiaugsmą, o ne liūdesį. (2BC 1018) KID 155.4